OBTEST LYRICS

1. Paskutinė Akimirka

...Musu laika užpuste žiema
Ledo rumais virto miškai
Kas pažadins iš miego ir ugni ikurs
Kai sugaus pranašysciu ragai?...
...Kas nespejo pabusti aušroj
Ugnyje prareges pirmakart
Ka pamato akis išsiilgus tiesos
Ka lupos nori ištart?...

Kiekviena akimirka, tartum paskutine
Laiko neskaiciuoja nei žeme nei dangus,
Liko tik širdis viena išdegintoj krutinej,
Plaka tiktai bugnai vel i kova kviecia mus!

...Musu laukia kažkas tolumoj
Tai ne žmones ir ne žirgai
Tai šešeliais pavirte, juodai nusidaže
Galingi pasaulio stulpai.
...Ar išdristum i praraja šokt?
Ar pakeltum akis i mane?
Savo gyvybe iškeistum i tai,
Ka troškai žinot visada?...

Ar tai teisybe?...
Ar tai vienatve?...
Ar tai tikrove?...
....Ar tai laisve?...

...Musu pedos - laiko ženklai
Tai tik dulkes ir pelenai
Kiek beeitum pirmyn atsisukes atgal
Saule ugny pamatai...
...Kur mus veda kranklio pati
Baigias kelias ir stoja tyla
Pilkapiu vejais pavirsta naktis
Tai musu mirties valanda...

Kiekviena akimirka galbut paskutine,
Laiko neskaiciuoja nei žeme nei dangus
Viskas ka turi - tiktai širdis tavoj krutinej
Viskas ka žinojai iki šiandien - nesvarbu...

2. Devyniaragis

Atlekia elnias, virš juru vandenu,
Sidabro kanopom ledus žemen skelia.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Pažadina vejus, parodo jiems kelia...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...
Atlekia elnias, virš kloniu ir mišku,
Prabudus iš miego ji sveikina žeme.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Jo kailis auksinis, jam lenkiasi medžiai...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...

Elnias, šakotais ragais,
Devynios karunos - dangaus žiburiai.
Auksu sužibo dangus,
Jis parneša saule ant savo ragu!

Ant pirmojo rago, ryškiausia šviesa,
Tai dega per amžius ugnis pirmaprade.
Devyniaragis, dvi žvaigždes akyse,
Ant rago devinto - kalviai kala...
...Devyniaragis...
...Devyniaragis...

3. Iš Kartos Į Kartą

Sulauk kol akmeni suskaldys daigas
Nesensta akys amžius stebincios tave
Susikerta keliai ir viskas baigias
Prasideda iš naujo nesibaigianti diena...

Tiek prakeikimu kraujas nuodytas atlaike
Atleido priešams šitiek deginta širdis
Pasvire ažuolai išsitiesia i dangu
Jus likot vakar, mes keliaujame pirmyn...

Ugnis sujungia musu protevius i viena
Vanduo ir laikas šito kraujo nenuplaus
Tvirti kaip siena stojam iš kartos i karta
Mes buvom, esame ir liksime
Visiems laikams!

Paduoda veliava nesudrebancios rankos
Klaupiu ant kelio prieš didybe tu dienu
Ratu gurkšnojam midu iš kartos i karta
Tevai, senoliai, sunus, mes galingi kai kartu...

4. Pergalė

Kam linksta virš kelio medžiai,
Ženklais nudabintos padanges,
Šaltiniai pagirdo nelaukta,
Ištroškusi klupdo panciai.
Pabunda maluno sparnas,
Velniai girnu akmeni tašo
Margoji surinko nuodus
Ranka sudrebejo grasant.

Virš ažuolo slypi erdves,
Nematantys šianakt nersis...

Beginklis perlaužia strele,
Krankliai jau renkasi spresti...

Ka jaucia pamates šviesa,
Nudegusios rankos negyja,
Pavirto i ugni priešai,
Dar liko akis paskutine...
Sugaišo viena gyvybe,
Jau laikas kamanas segti,
Kaip nors suspet iki ryto,
Žvaigždes i dangu pažerti.

Sustoja girdintis tyla,
Žirgais pasivercia bangos"

Tik pergale deda i vidu,
Tos pacios nudegintos rankos"

Melas žadina skausma,
Skausmas žadina drasa,
Tik drasus laimi kova,
Tik pergale drasko mela!

Suprato priekalas kuji,
Užkaitino ašmenis žaizdras,
Aidais skaudejo liežuvis,
Prikastas negyvo veido.
Iš miško išejes elnias,
Atidave saule ratams,
Sudegino dangu žvaigždes,
Išaušo rytas bematant"

5. Griausmavaldys

Trenks pelenais iš giedro dangaus
Dunda titnago ratai...
Žers kibirkštim kruvinom suliepsnos
Jo vežimas jau lekia...
Puls, šypuliais pasipils iš dausu
Iš padangiu jo kelias...
Seks, prisimins per metu metus,
Kas galybe jo mates...

"Per amžius primindamas griausma,
Eikliausiu žirgu savo motinos,
Ryžtingai iškilo i aukšti,
Kur driekiasi begales tolimos.

Užtraukes šešelius beribius,
Nakty neaprepiamoj drebino dangu,
Atkele vartus ažuolinius,
Sutvere dausas visagales jo rankos"

Kauks viesulais streles savo ses
Dunda titnago ratai...
Degs šviesuliais virš padangiu nušvis
Akmeninis jo kalnas...
Kils i dausas amžinais vakarais
Užvaldydamas nakti...
Vel nusileis, virš žemiu prajos
Jo vežimas jau matos...

6. Audronaša

Kas mane išlaisvino?
Išdriso pažadint iš miego gilaus,
Ne veltui tikriausiai...
Žinojot, ka gausit...

Ko mane išjudinot?
Galingi kalnai sujudejo, drebejo,
Ne veltui prikelet...
Pabegti norejot?...

Audra.... audra..... audronaša...

Kam mane prisišauket?
Ramybe, tyla, pasitraukia iš sleniu,
Ne rytas išauš...
Ne saule nuraus...

Kur mane ikalinot?
Tamsybeje sielu sukaustytu ledo,
Ne laukit malones....
Ne laukit rytojaus....

Audra.... audra..... audronaša...

7. Burtai

Ieškokite senio gudraus,
Kuris pasakys, kada baigiasi
Jusu... laikas...
Vienintele aki primerks,
Žvaigžde i gelmes pasinerusi
Nakti... skaito...

Prasideda mano ruduo,
Vilku pedomis pasitinka
Raudonos... žaizdos...
Sudrumstas šaltinio vanduo,
Parodys, ko tavo gyvenimas
Vertas... vertas...

Maciau kaip ilsejosi vaškas,
Kaip ašmenys smigo i akmeni
Kieta... kieta...
Prisimenu tuos laikus,
Kai ažuolas lapais žaliavo,
Gudžia... žiema...

Atmerke akis nesulaukus,
Miegojus ant pilkapiu Deive,
Jos laika užbere žmones,
Palaidoje savo tiesa.
Pabudo, šukavo plaukus,
Audras sukuriavo virš svieto,
Iš kaulu supyle kranta,
Žarija i židini sviede.
Burtai, burtai, burtai...
Žverys laukiniai pasibaide tylos,
Krintantis lašas užšalo,
Pavirto i krauja žole,
Išaušo stebuklu metas...

8. Pirmyn

Vardan tu, kurie krito,
Neleide užgest iki ryto,
Ugnim grudine valia,
Tamsoj pasilikt negali...
Vardan tu, kurie lauke,
Vilkais stauge,
Atgal nerado sau kelio
Stovejo tvirtai iki galo...

Ir imk...
Mano balna, žirga melna,
Kraujo delna, ženkla, nori paslepti randa?
Begale metu pavirto i sauja šaltinio vandens,
Ledinio vandens..

Ir tark...
Medžio varda, vejo varda,
Aštru karda, prasme randa, kelias i kranta,
Begale žingsniu i niekur ir vis dar ant koju,
I prieki, i prieki, pirmyn...

Vardan tu, kurie neše,
Ugnim vardus užraše,
Vardan praradusiu viska,
Akiu šviesa tebetviska...

Vardan paskutinio lašo,
Gyvybe mirties atsiprašo,
Išeina i vakarus saule,
Pirmyn! ... i ana pasauli.....

9. Suminti Juodi Takai

Juodus akmenis ridena
I pakalne amžinai
Slysta žeme iš po koju,
Kalnas stiebiasi aukštai...
Kas ikops, kas pašauks iš anapus?
Ka pakvies, kam ranka paduos...

Suminti juodi takai
Man ir tau...
Supilti juodi kalnai
Man ir tau...

Nenutyla juodos sielos,
Laukia degantys keliai,
Taip sumintos musu dienos,
Suminti juodi takai....
Kas ikops, kas pašauks iš anapus?
Ka pakvies, kam ranka paduos...

Suminti juodi takai
Man ir tau...
Supilti juodi kalnai
Man ir tau...







OBTEST LYRICS